racionalaus pasirinkimo teorija

Pasirinkimo teorija yra

Ištakos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Svarbiausi šiuolaikiniai valdymo bruožai yra biurokratija bei technokratija tarnaujanti savo paties, o ne visuomenės interesams. Šia teorija rėmėsi JAV ir Britanija, ir ji sulaukė rimtos politinių partijų paramos.

Sprendimų priėmimo teorijos. Racionalaus pasirinkimo teorija - Wikibooks

Pirmasis šia teorija susidomėjo Gordon Tullock, tačiau savo darbuose ekonominio aspekto neaptarinėjo. Jis teigė, kad analizuojant politiką, politikos formavimą ir biurokratiją, pasirinkimo teorija yra būti remiamasi ta pačia savo naudos maksimizavimo prielaida, kuria remiamasi aiškinant firmų, verslininkų ir vartotojų elgseną. Vadinas, pasirinkimo teorija yra nuolat siekia plėsti savo biurus ir vis daugiau pinigų reikalauja savo departamentams.

Tullock, kaip ir kiti viešųjų sprendimų teorijos atstovai, pasirinkimo teorija yra į biurokratiją įtraukti konkurencijos elementų — kontraktizuojant contracting-out viešųjų paslaugų tiekimą, privatizuoti tam tikras pasirinkimo teorija yra spendimų valdas, didinti pasirinkimo teorija yra departamentų tarpusavio konkurenciją, taikant atlygio už rezultatą principą. Anthony Downs, išskyrė skirtingus biurokratijos tipus, remdamasis prielaida, kad kiekvienas pareigūnas turi skirtingų siekių.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasak Downs, kad biurokratai nepradėtų tarnauti tik savo pačių, o ne visuomenės interesams, biurokratija turi būti griežtai prižiūrima ir kontroliuojama. William Niskanen manė, kad biurokratai, kaip ir firmų vadovai, siekia didinti naudą sau, bet kadangi biuras, skirtingai nei firma, nežino savo pajamų, tad ribinį naudingumą jis pasirinkimo teorija yra didinti tik didindamas savo biudžetą ir jis tai gali daryti, pasirinkimo teorija yra patys politikai yra spaudžiami savo pasižadėjimų didinti viešąsias išlaidas.

Wicksell valstybės ideologija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] m.

interneto uždarbio perspektyvos 1 cento pasirinkimas

Valstybės teorija, pasak Wicksell, pasisako už individualų quid pro quo taisyklės taikymą bei remiasi efektyvaus apmokestinimo principais. Kiekvienas pilietis turi galimybę palyginti kurio nors valstybės biudžeto straipsnio vertę ir sąnaudas, pasitelkdamas ribinius dydžius, - būtent to reikalauja efektyvumas.

Galimi du Wicksell vieningumo taisyklės aiškinimai: pozityvistinis politika — tai mainai tarp pasirinkimo teorija yra, kurie veikia neperžengdami politinių institucijų ribų ; norminis teisinga tik ta politika, kuriai vieningai pritaria visi piliečiai.

pasirinkimo teorija yra geriausios prekybos centras

Vadovaudamasis etikos požiūriu Wicksell atskyrė politinį teisingumą nuo socialinio teisingumo. Pastarasis teigia, kad kartais derėtų atsisakyti asmeninio suinteresuotumo socialinio teisingumo labui. Quid pro quo prielaida reiškianti, kad piliečiai suteikia valstybės valdymo struktūroms arba valstybei išteklius ir galią, mainais į tai norėdami prekių ir paslaugų, bei įstatymais grįstos visuomenės, pasirinkimo teorija yra yra svarbiausia visuomeninio pasirinkimo metodui prielaida.

  1. Fnpar dvejetainių opcionų brokeris
  2. Ieškoti tik rašto darbų pavadinimuose Ieškoti rašto darbų pavadinimuose ir aprašymuose Politikos mokslas kaip socialinis mokslas nagrinėjančios materialinių priemonių ir paslaugų gamybos, pasiskirstymo ir vartojimo santykius, sociologijos — socialinius santykis arba teisės, tyrinėjančios teisės sistemas ie norminių aktų kūrimo, įdiegimo ir jų taikymo bei kontrolės procesus.
  3. Signalai dvejetainiams parinktims android

Buchan remdamasis Wicksell sprendimo principu, pateikia dvi normines taisykles, kurios sudaro visuomeninio metodo esmę: ekonominis konstitucionalizmas kaip pagrindas viešosios politikos formavimui ir politika kaip mainai.

Šie du principai pabrėžia, kad politinė sąveika turi remtis laisvais, savanoriškais mainais, taip pat politikai būtina kokia nors ekonominė konstitucija, kuri reglamentuotų santykius tarp individo ir valstybės.

Politika kaip mainai teigia, pasirinkimo teorija yra piliečių pritarimu remiasi kiekviena viešosios politikos sritis, nes vieningumo kriterijus lemia politiką ir jos tarnavimą piliečių interesams.

žvakidžių vaizdo įrašų topai

Tai valstybės etikos teorija. Visuomeninio pasirinkimo mechanizme politika pasireiškia tiek prievartos taikymu dėl koncernų interesų, susiformavusių vartotojų interesų sąskaita, tiek atvejais, kai laimi bendri piliečių interesai. Koks yra visuomeninio pasirinkimo metodas? Taigi turime du principus: 1. Viešajame sektoriuje veikiantys asmenys dirba taip, tarsi siektų maksimaliai įgyvendinti savo interesus. Pagrindinė mintis, kuria remiasi viešasis pasirinkimas- visi individai yra racionalūs savanaudžiai.

Kadangi žmonėms rūpi tik pinigai ir savo interesų maksimizavimas, galima būtų sukurti struktūras, kurios šį siekį panaudotų pelnui ir uždarbiui didinti. Svarbiausias dalykas yra kontrolė.

yra bitcoin tikras ar bitcoin yra pelninga

Tačiau yra autorių, kurie nepritaria idėjai, kad sprendimai priimami tik savanaudiškomis paskatomis. Pagal fundamentaliosios metodologijos prasmę visa politinė veikla yra individų elgsena. Patys svarbiausi nariai yra priimantys sprendimus, dirbantys asmenys, o ne organizuotos sistemos, todėl socialinių mokslų metodologinio individualizmo doktrina kelia reikalavimą vertinti juos kaip individualiai veikiančiuosius asmenis.

Jungtis tarp privačių ir asmeninių interesų nėra svarbiausia, tačiau turi būti išlaikyta simetrija tarp jų. Politikoje norima būti įvairių formalių pasirinkimo teorija yra nariais. Tapę kurios nors organizacijos nariais, individai gali propaguoti tos organizacijos ideologiją. Pasirinkimo teorija yra dažnai manoma, jog tam tikros organizacijos nariai siekia asmeninių interesų, o ne bendrai organizacijai rūpimų dalykų.

Sprendimų priėmimo teorijos. Racionalaus pasirinkimo teorija

Viena vertus, čia išryškėja savanaudiškumo problema, kuri yra pagrindinė žmogaus varomoji jėga, kita vertus, yra ir kolektyvinės veiklos problema, kuri reiškia, kad visuomenės narai yra individualių norų sankaupos.

Kolektyvinė veikla, galima sakyti, yra svarbiausias bruožas visuomeninio pasirinkimo pritaikymo srityje.

Šie veiksmai prilyginami gamintojų ir vartotojų savanaudiškiems veiksmams. Racionalaus pasirinkimo teorija taikoma tiriant viešąjį sektorių, apima mikroekonomikospolitikos mokslųsociologijosfilosofijospsichologijosantropologijos tam tikras koncepcijas. Pagal racionalaus pasirinkimo teoriją, žmonių paskatos šaltinis yra pinigai ir galimybė gauti asmeninės naudos.

O kolektyviniai interesai gali būti ne pasirinkimo teorija yra savanaudiški, bet ir visai visuomenei svarbūs interesai tokie kaip: taika, gerovė, lygybė pagal įstatymą. Svarbiausia yra išmokti suvokti, kiek yra tinkama naudoti asmeninių interesų prielaidą aiškinant viešąją veiklą. Kaip pavyzdį paėmus rinkiminę kampaniją, pasirinkimo teorija yra galėtume teigti jog kažkokios partijos nariai gina tik savo interesus?